spjaudulas

spjáudulas sm. (3^a) K, LsB485, OGII125; R¹35, H, N, MitI380 žr. spjaudalas 1: Spjaudulų̃ ant žemės pytaškyta Rsn. Aš savo veido nepaslėpiau nuo apgėdijimo bei spjaudulų Ns1832,3. Spjaudulais subjaurino jo dievišką veidą brš. Ar nori iš vandens spjaudulo (žuvies)? PrLXVII32.

◊ po spjáudulu papùlti įkliūti: Pamatysi, vienas kartas nemeluos, papuls ir jis po spjaudulu bevogdamas KlK24,64(Škn).

rãganos spjáudulas Grdm bot. žalingasis trobagrybis (Merulius lacrimans): Raganos spjaudulai Ak. Kad kur raganos spjaudulą randi, reik tą į nebalintą audeklą įdėti ir, druska apibarsčius, dūmtraukyj pakabinti LTR.